Engineers’ Shortage: Businesses Turning to Training Programs
- Lietuvos regionų darbo rinka išgyvena paradoksą: atlyginimai sparčiai auga, kartais net viršydami didmiesčių lūkesčius, tačiau kvalifikuotų darbuotojų trūkumas toliau blokuoja pramonės plėtrą.
- Naujausi duomenys rodo, kad regionų verslas aktyviai konkuruoja dėl talentų atlygio priemonėmis.
- Vis dėlto, nepaisant atlyginimų šuolio regionuose, žmonių paprasčiausiai neužtenka.
Lietuvos regionų darbo rinka išgyvena paradoksą: atlyginimai sparčiai auga, kartais net viršydami didmiesčių lūkesčius, tačiau kvalifikuotų darbuotojų trūkumas toliau blokuoja pramonės plėtrą.
Atlyginimų lenktynės: Panevėžys viršija lūkesčius
Table of Contents
Naujausi duomenys rodo, kad regionų verslas aktyviai konkuruoja dėl talentų atlygio priemonėmis. Pavyzdžiui, Panevėžyje darbdaviai jau siūlo vidutiniškai 16 proc.didesnius atlyginimus, nei tikisi patys kandidatai. Šis rodiklis leidžia Panevėžiui aplenkti net Kauną.
Vis dėlto, nepaisant atlyginimų šuolio regionuose, žmonių paprasčiausiai neužtenka. Inžinerinės pramonės atstovai vieningi: kvalifikuotų technikų ir inžinierių stoka stabdo ne tik atskiras įmones, bet ir visą regionų ekonominės plėtros potencialą.
Kodėl trūksta specialistų?
Pasak Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovo Dariaus Lasionio, darbuotojų trūkumas regionuose yra ypač ryškus dėl kelių paraleliai veikiančių veiksnių:
- Senstanti darbo jėga.
- Jaunimo migracija į didmiesčius ar užsienį.
- Inertiškas švietimas ir menkas technologinių profesijų įvaizdis.
Tačiau D. Lasionis pabrėžia, kad rinka po truputį keičiasi. Vis daugiau įmonių supranta, kad vien laukti, kol švietimo sistema „atves“ naujus specialistus, nebepakanka.
Verslas tampa kūrėju: nuo laukimo prie veikimo
Verslas pereina prie aktyvios strategijos, kurianti specialistus patiems. Tai pasireiškia:
- Bendradarbiavimu: Kuriamos partnerystės su profesinio mokymo centrais.
- Investicijomis: Įrenginėjamos technologinės klasės mokyklose.
- Akademijomis: Steigiamos nuosavos mokymo programos (akademijos).
Šis požiūrio posūkis – nuo pasyvumo prie nuoseklaus veikimo – duoda rezultatų. Vienos didžiausių metalo apdirbimo įmonių „Iremas“ vadovas Edmundas Damaševičius patvirtina, kad kryptingas darbas su jaunimu padeda keisti inžinerinių profesijų įvaizdį.
„Mes perėjome prie nuoseklaus darbo: bendradarbiaujame su KTU, profesinėmis mokyklomis ir vietos gimnazijomis.Kuriame aiškias praktikos programas, kurios leistų studentams gauti realią patirtį, o mums – įvertinti būsimus talentus“, – sako E. Damaševičius.
Regionai grįžta į žaidimą, nes darbdavio identiteto komunikacija tampa esminiu prioritetu.Jaunieji specialistai šiandien renkasi ne tik algą, bet ir kultūrą, kurioje jaučiasi matomi, girdimi ir reikalingi, o tai reikalauja, kad įmonės pereitų nuo deklaracijų prie realaus investavimo į talentus.
Dažniausiai užduodami klausimai
kuo paaiškinamas atlyginimų paradoksas (pvz., Panevėžys lenkia Kauną) ir kokie sektoriai labiausiai kelia algas regionuose?
Šis paradoksas rodo didžiulę paklausos ir pasiūlos disbalansą specifinėse srityse. Nors bendras atlyginimų vidurkis didmiesčiuose gali būti didesnis, Panevėžyje ir kituose regionų centruose, kuriuose stipriai išvystyta inžinerinė ir apdirbamoji pramonė, yra itin didelis ir kritinis kvalifikuotų technikų bei inžinierių trūkumas. Įmonės priverstos siūlyti gerokai didesnius atlyginimus nei kandidatų lūkesčiai ar Kauno vidurkis,kad išlaikytų ir pritra
Lithuanian Wage Growth Driven by Engineering and Technology Sector
Rising wages in Lithuania are primarily fueled by intense competition for skilled professionals in teh engineering and technology sectors,creating a bottleneck for manufacturing expansion.
Details of the Labor Market Shift
The Lithuanian labor market is experiencing a regional shift, with salaries increasing but a critical shortage of engineers and technology specialists is hindering business growth. Companies are increasingly forced to invest in training programs to develop the necessary workforce internally, effectively becoming ”schools” for the skills they require. This situation indicates a structural imbalance between the skills available and the demands of a growing economy.
Evidence of the Wage Increase and Skills Gap
According to data from BNS (Baltic News Service) reported on January 22, 2026, the primary driver of salary increases is the engineering and technology sector. The article highlights that the lack of qualified specialists is directly impacting the ability of manufacturing companies to expand production. [Image source: BNS] This trend suggests a significant demand for thes skills and a corresponding upward pressure on wages.While specific percentage increases weren’t provided in the source material, the article clearly states the sector is the “main salary raiser.”