Esam Ne Pasaulio Bamba
- Pastaruoju metu vyksta intensyvios diskusijos dėl Europos saugumo architektūros ir Lietuvos vaidmens joje.
- Baltijos šalys į šį susitikimą nebuvo pakviestos, todėl JK premjeras su jų lyderiais situaciją aptarė nuotoliniu būdu prieš pat susitikimą. Lietuvos prezidentas tikino, kad dėl tokio sprendimo neįsižeidė,...
- Užsienio reikalų ministras situaciją įvertino kaip klaidą, pabrėždamas Baltijos šalių indėlį į Ukrainos paramą ir savo pačių gynybą.
Europos Saugumo Garantijos: Ar Lietuva Lieka Nuošalyje?
Table of Contents
- Europos Saugumo Garantijos: Ar Lietuva Lieka Nuošalyje?
- Europos Saugumo Garantijos: Ar Lietuva Lieka Nuošalyje?
- Kodėl Lietuva nebuvo pakviesta į JK inicijuotą viršūnių susitikimą dėl Europos saugumo?
- Kokia yra oficiali Lietuvos pozicija dėl nedalyvavimo Europos saugumo susitikimuose?
- Kaip buvęs užsienio reikalų ministras vertina Lietuvos užsienio politiką?
- Ar Lietuva turi pakankamai galios daryti įtaką tarptautiniams sprendimams?
- Ką reiškia būti “pafrontės valstybe” ir kaip tai veikia Lietuvą?
- Kokios galimos pasekmės Lietuvai, jei ji bus palikta nuošalyje nuo Europos saugumo derybų?
- Kokias pamokas Lietuva turėtų išmokti iš šios situacijos?
- ES šalių narių dalyvavimas viršūnių susitikimuose
Pastaruoju metu vyksta intensyvios diskusijos dėl Europos saugumo architektūros ir Lietuvos vaidmens joje. Britų premjero iniciatyva Londone surengtas viršūnių susitikimas,kuriame dalyvavo Prancūzijos,Vokietijos,Danijos,Italijos,Turkijos,NATO ir Europos Sąjungos lyderiai,aptarė galimas Europos “saugumo garantijas”.
Baltijos šalys į šį susitikimą nebuvo pakviestos, todėl JK premjeras su jų lyderiais situaciją aptarė nuotoliniu būdu prieš pat susitikimą. Lietuvos prezidentas tikino, kad dėl tokio sprendimo neįsižeidė, tačiau jo patarėja vėliau papildė, kad K. Starmeris atsiprašė už nepakvietimą į Londoną, kai Baltijos šalys išreiškė nepasitenkinimą.
Užsienio reikalų ministras situaciją įvertino kaip klaidą, pabrėždamas Baltijos šalių indėlį į Ukrainos paramą ir savo pačių gynybą.
Lietuvos pozicija ir pafrontės valstybės statusas
Ministras teigė: “tai, ką Baltijos valstybės daro dėl Ukrainos, daro dėl savo gynybos. Mes esame pafrontės valstybės ir visos pasekmės vieno ar kito susitarimo dėl Ukrainos bus tiesiogiai jaučiamos Lietuvoje. Dėl to mes turime ten būti.”
Vasario mėnesį taip pat įvyko Prancūzijos prezidento inicijuotas susitikimas, kuriame Šiaurės šalims atstovavo Danija. Šios diskusijos vyko “siauresniame rate”.
Buvusio užsienio reikalų ministro komentaras
Buvęs užsienio reikalų ministras komentuoja situaciją kritiškai:
Aš manau, kad Lietuvos užsienio politikoje yra visiškas fiasko arba krachas. Per maždaug 25 metus diplomatija Lietuvoje buvo sunaikinta.Dabar nematau racionalaus reagavimo į aplinką. Vien isterija,paranoja. Kaip žmogaus atžvilgiu tai rodo ligą, taip ir valstybės. Keista, kad mūsų politikai vienais atvejais rodo vasališkumą, kitais bando susireikšminti.
Jis pridūrė, kad prieš imantis veiksmų, būtina įvertinti valstybės dydį ir svorį. Jis kelia klausimus dėl sprendimų, tokių kaip “karo” su Kinija pradėjimas ar įsitraukimas į karą Ukrainoje.
Prieš šnekant,reikia įvertinti mūsų valstybės dydį ir svorį. Pavyzdžiui, ar reikėjo pradėti „karą” su Kinija, kurio laimėti neįmanoma? Arba įsijungti į kitą karą (Ukrainoje), kuris neturėjo jokios perspektyvos?
Buvęs ministras išreiškė abejones dėl Vakarų civilizacijos galimybių laimėti karą Ukrainoje, pabrėždamas nusiteikimo kovoti trūkumą.
Aš dar prasidėjus antrai karo fazei sakiau, kad jokių šansų išlošti šį karą Vakarų civilizacija neturi. Ne apie medžiagas kalbu, nors ir jų ji neturi, ypač Europa. Kalbu apie nusiteikimą kovoti nežinia už ką.
Jis perspėja dėl galimo įtraukimo į karą, kuris neturi perspektyvų, ir teigia, kad be JAV paramos Europa neturi šansų.
Šiuo metu situacija yra kritinė. Matau, kaip mūsų „dvaras” bando mus įtraukti į karą, neturintį jokių perspektyvų. Jei su JAV nebuvo įveikta Rusija, tai jai besitraukiant iš šitos koalicijos Europa neturi jokių šansų. O mums bando diegt
Europos Saugumo Garantijos: Ar Lietuva Lieka Nuošalyje?
Šiame straipsnyje nagrinėjama Lietuvos pozicija ir vaidmuo naujoje Europos saugumo architektūroje, atsižvelgiant į pastaruoju metu vykstančius aukšto lygio susitikimus ir diskusijas. Aptariami svarbūs klausimai, susiję su Lietuvos dalyvavimu sprendimų priėmime dėl Europos saugumo, kritika lietuvos užsienio politikai ir galimos įtakos ateities perspektyvos.
Kodėl Lietuva nebuvo pakviesta į JK inicijuotą viršūnių susitikimą dėl Europos saugumo?
Baltijos šalys nebuvo pakviestos į šį susitikimą, kuriame dalyvavo Prancūzijos, Vokietijos, Danijos, Italijos, Turkijos, NATO ir europos Sąjungos lyderiai.JK premjeras situaciją su Baltijos šalių lyderiais aptarė nuotoliniu būdu prieš pat susitikimą. Nors Lietuvos prezidentas teigė, kad dėl to neįsižeidė, jo patarėja vėliau papildė, kad K. Starmeris atsiprašė už nepakvietimą, kai Baltijos šalys išreiškė nepasitenkinimą. Užsienio reikalų ministras tai įvertino kaip klaidą, pabrėždamas Baltijos šalių indėlį į Ukrainos paramą ir savo pačių gynybą.
Kokia yra oficiali Lietuvos pozicija dėl nedalyvavimo Europos saugumo susitikimuose?
Lietuvos užsienio reikalų ministras teigė, kad Baltijos šalys aktyviai prisideda prie ukrainos paramos ir rūpinasi savo gynyba.Jis pabrėžė, kad Lietuva yra pafrontės valstybė, todėl visi susitarimai dėl Ukrainos tiesiogiai paveiks Lietuvą. Dėl šios priežasties Lietuva turėtų aktyviai dalyvauti tokiuose susitikimuose.
Kaip buvęs užsienio reikalų ministras vertina Lietuvos užsienio politiką?
buvęs užsienio reikalų ministras kritiškai vertina Lietuvos užsienio politiką, teigdamas, kad per pastaruosius 25 metus diplomatija buvo sunaikinta. Jis kritikuoja racionalaus reagavimo į aplinką trūkumą, isteriją ir paranoją, taip pat politikų vasališkumą ir bandymą susireikšminti. Jis ragina įvertinti valstybės dydį ir svorį prieš imantis veiksmų,kritikuodamas sprendimus,tokius kaip “karas” su Kinija ar įsitraukimas į karą Ukrainoje.
Ar Lietuva turi pakankamai galios daryti įtaką tarptautiniams sprendimams?
Buvęs užsienio reikalų ministras kelia klausimą, ar Lietuva turi pakankamai svorio, kad darytų įtaką tarptautiniams sprendimams, ypač kalbant apie tokius klausimus kaip santykiai su Kinija ir karas Ukrainoje. Jis ragina įvertinti valstybės dydį ir galimybes prieš prisiimant didelius įsipareigojimus.
Ką reiškia būti “pafrontės valstybe” ir kaip tai veikia Lietuvą?
Būti “pafrontės valstybe” reiškia, kad Lietuva yra arti konflikto zonos (Ukrainos) ir tiesiogiai patiria konflikto pasekmes. Tai apima padidėjusią grėsmę saugumui, ekonomines pasekmes ir būtinybę stiprinti gynybą. Dėl šios priežasties Lietuva yra suinteresuota aktyviai dalyvauti diskusijose dėl Europos saugumo.
Kokios galimos pasekmės Lietuvai, jei ji bus palikta nuošalyje nuo Europos saugumo derybų?
Jei Lietuva bus palikta nuošalyje nuo Europos saugumo derybų, ji gali prarasti galimybę daryti įtaką sprendimams, kurie tiesiogiai veikia jos saugumą ir interesus. Tai gali lemti, kad Lietuva bus priversta priimti sprendimus, kurie jai nėra palankūs, ir sumažinti jos gebėjimą apsaugoti savo piliečius bei teritoriją.
Kokias pamokas Lietuva turėtų išmokti iš šios situacijos?
Lietuva turėtų siekti aktyvesnio dalyvavimo Europos saugumo architektūros formavime, stiprinti diplomatiją ir ieškoti sąjungininkų, kurie palaikytų jos poziciją. Taip pat svarbu įvertinti savo galimybes ir galimybes prieš imantis didelių įsipareigojimų ir siekti racionalios užsienio politikos, paremtos realiais interesais ir galimybėmis.
ES šalių narių dalyvavimas viršūnių susitikimuose
| Šalis | Dalyvavimas JK inicijuotame susitikime | Dalyvavimas Prancūzijos inicijuotame susitikime |
| ———– | ———– | ———– |
| Lietuva | Ne | Ne |
| Prancūzija | Taip | Taip |
| Vokietija | Taip | Nežinoma |
| Danija | Taip | Taip (atstovavo Šiaurės šalims) |
| Italija | Taip | nežinoma |