The beginning of the year was certainly very intense and turbulent,we are living in a period of great uncertainty,and everything is related to D. TrumpS policy,” says Linas Mickus, Chief Analyst of the SEB Financial Markets Department.
“D.Trump’s attempt to occupy Greenland and tariffs on the European Union had a very pronounced impact on the markets. However, this has been withdrawn from.
However, the European trade index jumped significantly upwards. The military situation in Venezuela received the most attention. Also, protests in iran, where there is a lot of speculation about whether the US will get involved. and one of the most sensitive things is the case brought against the Federal Reserve Bank and its head over renovation costs, to which its head Powell said that the main.
The Eurozone’s economic growth was positively surprising – it grew by 0.3 percent, wiht the most encouraging aspects being domestic demand, consumption and investment.
“Looking in more detail, the service sector continues to expand.Meanwhile,if we look at the industrial sector,the situation here is more captivating.
From what can be seen now, the recovery has not yet taken place and the industry is in a stagnation zone,” he notes.
The unemployment rate, according to the analyst, should gradually decrease and reach 6.8 percent this year, 6.7 percent next year. According to analysts, even though employment growth slowed down last year due to weaker inflows of foreign workers, the employment level remains close to record highs.
Real wage growth is expected to slow down this year and next year - this year it will reach 7.7 percent, next year – 7 percent.
2026 m. pro
„Praėjusiais metais euro zonos ekonomika augo 1,4 procento. Nors augimas ir neišsiskiria iš kitų regionų, bet tai nėra prastas rezultatas, įvertinus geopolitinius, demografinius ir kitus vykstančius struktūrinius pokyčius”, – sako L. Mickus.
Beje, anot jo, toliau išlieka dideli skirtumai tarp ekonomikos pokyčių skirtingose euro zonos valstybėse.
„Infliacija euro zonoje sugrįžo prie Europos Centrinio Banko (ECB) tikslinio 2 proc. lygio. Manome, kad šiemet kainos euro zonoje augs tik 1,6 proc., o kitąmet 1,7 procento. Tačiau išlaikome ankstesnę prognozę, kad ECB bazinių palūkanų normų iki 2027 metų pabaigos nekeis”, – pabrėžia jis.
Ko laukti Lietuvoje
SEB banko ekonomistas Tada Povilauskas sako, kad šiemet matysime daug ekonominių, teisinių ir geopolitinių sprendimų, kurie lems ekonomikos pokyčius per artimiausią dešimtmetį.
Anot jo, JAV ekonomika ir šiemet turėtų augti sparčiau negu euro zonos. Mat JAV ūkio plėtrą skatina investicijos į dirbtinio intelekto infrastruktūrą, Europos – investicijos į gynybą ir infrastruktūrą.
„Trijų Baltijos šalių BVP šiemet turėtų augti sparčiau negu pernai. Lietuvoje augimą skatins ne tik vienkartinis vartojimo šuolis, bet ir didėsiančios investicijos.
Daugiau nerimo dėl pramonės ir žemės ūkio sektorių rezultatų šiais metais.
Tačiau būsto rinkoje ir aktyvumas,ir kainų augimas išliks istoriškai stiprūs”,- sako jis.
“`html
Meanwhile, the MERCOSUR agreement, although signed, is stuck in the European Parliament.
Another thing that determines the economic impetus, according to the economist, is the open window for withdrawing money from the second pillar of pensions.
The situation in the service sector is better
According to the economist, the past year was quite positive.This, he says, is reflected in the expectations of consumers and key sectors.
The curves of indicators were trending upwards in all Baltic countries.
“This is a fairly positive indicator,” he says.
However, according to T. Povilauškas, the main message is that Lithuania performed quite well due to service exports.
“We stood out both last year and the year before. Last year, Lithuania had the fastest growth again, almost 9 percent, excluding inflation.
Here, thank you to our IT sector, the fintech sector, which is growing, albeit more slowly, and the transport sector. Therefore, it can be said that the service sector is strongly moving our economy forward,” he notes.
In addition, the economist claims that we have not only a cyclical recovery of labor productivity in Lithuania, but, according to him, service exports will also grow, only somewhat slower compared to last year. Fiscal policy, which is currently stimulating the economy and having a positive impact, will also have an impact on this.
Investments will stimulate the economy
“Household consumption grew by 2.3 percent last year, but this is less growth than expected,” says T. Povilau ar tie pokyčiai šiemet keisis darbuotojų naudai. Praėjusių metų antra pusė buvo sėkmingesnė transporto sektoriaus bendrovėms. Tą rodo ir atsigavęs krovininių transporto priemonių vairuotojų skaičius Lietuvoje – lapkritį jis buvo rekordinis.
Pensijų turtas mažės
T.Povilauskas prognozuoja, kad praėjusiais metais realusis Lietuvos BVP pokytis siekė 2,6 proc., arba 0,1 proc. punkto daugiau, negu tikėtasi per paskutinį prognozių atnaujinimą 2025 m.lapkritį.
„2026 ir 2027 metų BVP prognozių nekeičiame. Manome, kad šalies Lietuvos ekonomika šiemet augs 3,2 proc., o 2027 m. – tik 2,1 procento.
Šiemet ekonomikai didžiausią įtaką darys vienkartinis namų ūkių išlaidų šuolis prekėms ir paslaugoms, t. y.padidės pasitraukusiųjų iš II pakopos pensijų fondų vartojimas.
Nekeičiame prielaidos, kad nuo rugpjūčio II pakopos pensijų fondai neteks 35 proc. turto.
Manome, kad kas norės išleisti atsiimsimas sumas, tą padarys šiemet. Tikėtina, kad 60 proc. atsiimtų lėšų kaupimą nutraukę asmenys išleis vartojimui“, – sako jis.
Be to, ekonomistas pažymi, kad pagal dabartinį pensijų fondų turtą tai maždaug 1,4 mlrd. eurų vartojimo injekcija.Kitą kartą ekonomikos prognozes atnaujinsime gegužės pradžioje,kai jau žinosime pirmos atsiėmimų bangos rezultatus,tada,atsižvelgdami į juos,pakeisime šiandienos prielaidas.
Infliacija išliks panaši kaip ir pernai
T.povilauskas sako nekeičiantis prielaidų, kad Lietuvoje infliacija šiemet bus labai panaši kaip pernai.
„Tikimės, kad 2026 metais vidutinė metinė infliacija pagal suderintą kainų indeksą bus 3,3 proc., o 2027 m. mažės iki 3 procentų. Pernai infliacija siekė 3,4 procento“, – sako jis.
Be to, anot jo, šiemet dėl pingančių kai kurių žemės ūkio produktų (pavyzdžiui: žaliavinio pieno, kiaulienos, kakavos pupelių) turėtų sumažėti maisto produktų kainų infliacija.
Energetikos, alkoholio ir tabako produktų infliacijai teigiamą įtaką darys vėl padidėję akcizai.
paslaugų infliacija turėtų būti tik minimaliai mažesnė.Darbo jėgos sąnaudos šiemet didės truputį lėčiau, bet paslaugų paklausa išliks didelė ir labai netrukdys kelti kainų.
Maisto kainos mažės, bet kitų prekių – didės
Infliaciją šiemet mažins maisto kainos, sako ekonomistas.Tačiau trumpalaikis vartojimo šuolis darys įtaką paslaugų ir prekių kainoms.
Nuolat pildoma.
